- papavietė
- pãpavietė sf. (1) pastogė, pašiūrė: Privažiavo daug svečių, tai gal iškraustykit pãpavietę, tai tę arklius pastatysim Mrk. Patsai gi Valainis tupinėjo papavietėj aplink vežimą V.Krėv. Susiedas pasidarė naują papavietę vežimam sudėti Vs. Susėmę sietan bites apkloja ir patalpina kur papavietėn, unksnėn, kad jos nurimtų TŽIV459.
Dictionary of the Lithuanian Language.